Uolėtame pusiasalyje 34 km piečiau nuo Burgaso įsikūręs nedidelis Sozopolio miestelis turi seną istoriją. VII a. pr. Kr. graikai, išeiviai iš Mažojoje Azijoje esančio Mileto, pastatė sienas aplink seną frakiečių gyvenvietę ir suteikė jai Apolonijos vardą. Sozopolio prieplaukos akvatorijoje vykusių povandeninių tyrimų metu buvo rasta gyvenviečių liekanų, keraminių indų, bronzos epochos darbo įrankių iš akmens ir kaulo. Sozopolio įlankoje buvo aptikta daug akmeninių inkarų ir štokų. Būtent inkaras yra Sozopolio emblema ir nepakeičiamas monetų, kurios buvo kalamos čia, Apolonijoje, ženklas. Miestas buvo klestinčiu prekybos centru. Apie šį laiką čia buvo pastatyta 13 metrų aukščio sveikatos, saulės ir grožio dievo – Apolono statula, esanti tikras graikų antikos meno šedevras (skulptorius Kalamisas). Statulą šiandien galima išvysti Romos Kapitolijoje, kur ją išvežė Markas Lukulas, užgrobęs ir apiplėšęs Apoloniją I a. pabaigoje.

Šiandieninis Sozopolis – tai išdraikyti, soduose skęstantys praeito amžiaus pabaigoje statyti namai. Kaip ir Nesebras, Sozopolis įsikūręs pusiasalyje. Turistus čia vilioja du ramūs, gražūs aukso smėlio paplūdimiai: vienas yra uždaroje įlankoje, kitas, didesnis, driekiasi į pietus nuo miesto. Per daug dešimtmečių siauros Sozopolio gatvelės su staigiais posūkiais, šio miesto mediniai namai su erkeriais, vynšakės, vyno rūsiai, senovinės bažnyčios ir koplyčios, muziejai ir žvejų valtys traukė menininkus ir rašytojus. Į pietus nuo Sozopolio įsikūrę vieni gražiausių Juodosios jūros pakrantės paplūdimių su smulkiu auksaspalviu smėliu (beje, vasarą kai kurie jų būna visiškai tušti).

Sozopolis padalintas į dvi dalis. Pusiasalyje esantis „senasis“ miestas ir „naujasis“, kurį vadina „Harmanit“, dėl to, kad kažkada čia buvo daugybė malūnų – „harmanų“, iš kurių iki mūsų laikų išliko tik viena. „Senoji“ ir „naujoji“ Sozopolio dalys atskirtos žaliu parku, kartu su jame esančiomis bažnyčiomis.