Senasis Termez miestas buvo įkurtas už penkių kilometrų nuo dabartinio Didžiojo šilko kelio karavano takų susikirtimo vietoje dešiniajame Džeichunos Amudarjos krante. Bėgant šimtmečiams Termez miestas, kuriame yra citadelė, du šachristanai ir priemiestis – rabadas, tapo vienu svarbiausių regiono miestų.
Žmonių bendruomenė čia gyveno jau IV a. pr .Kr., III a .pr.Kr. Jau buvo pastatyta tvirtovė, vadinama Demetrija.
Senosios Kušo karalystės laikotarpiu nuo mūsų eros pradžios, miestas pradedamas vadinti Termita ir tampa administraciniu ir religiniu Šiaurės Baktrijos centru. Pasaulio kultūros paveldui svarbus už 60 km nuo Termezo esantys senovinio Kušo laikotarpiu egzistavusio Dalverzintepo miesto griuvėsiai, aspupti 10 metrų siekiančia gynybine siena. Centrinėje miesto dalyje gyvendavo turtingieji miestiečiai, kurių namuose -daug kambarių, paradiniai ir galiniai vidiniai kiemeliai. Rytinėje miesto dalyje buvo amatininkų dirbtuvės. Miesto priemestyje rasti I m.e.a. Budistinės šventyklos griuvėsiai ir kiti statiniai. Budistinio palikimo atrandama iki šiol, paskutiniu metu uzbekų mokslininkai budistinio palikimo tyrimuose dirba kartu su japonų specialistais. Neseniai buvo atrasta budistų vienuolių gyvenamoji vieta.
Nuo IХ a.pr. Termezas tampa svarbiu prekybiniu ir amatų centru, puoselėjančiu ryšius su Kinija, Indija, Bizantija, Egiptu, Roma, Afganistanu ir Juodosios jūros regionu – pardavinėjami grūdai, medvilnė, šilkas, vilna, audiniai ir kilimai, apylinkių meistrai garsėjo molio, stiklo gaminiais. Aukštą lygį pasiekė medvilnės audėjai, o senovės metalurgijos vystymąsį skatino Boisuno ir Kuchintango kalnuose rastos iškasenos – buvo gaminami darbo įrankiai, ginkluotė, buities daiktai.
Kiap ir daugelis kitų Azijos miestų, Termezas gerokai nukentėjo nuo visa griaunančio Čingischano atėjimo 1220 m.. Bet Termezas sugebėjo vėl atgimti kaip prekybinis centras, net Didžiojo šilko kelio atstumai buvo nusakomi atstumu nuo Termezo.
Visgi miestą sugriovė nesibaigiantys karai ir tarpusavio vaidai – antroje XVIII a. pusėje jis buvo galutinai sugriautas. Sovietmečiu miestas užsieniečiams buvo beveik visiškai uždarytas, o šiandien čia atvyksta vis daugiau keliautojų, norinčių įminti šio miesto paslapts.
Verta pamatyti:
25 metrų aukščio Džarkurgano minaretas, pastatytas XI a. ;
Fajaztepo budistinis kompleksas ( I a.), kuriame išlikusi senovinė stupa (diametras - 4,5 m);
Sultono Saodato mauzoliejų ansamblis ( IX - X a.) , kuriame Samadinų valdymo laikotarpiu buvo laidojami vietos kilmingieji;
Architektūrinio komplekso Kyr Kiz griuvėsiai ( IX - X a.) , kuriuose yra daug iki šiol gerai išlikusių koridoriais sujungtų kambarių;
Chakimo Al Termezi mauzoliejus (748-869 a.) matematikas ir filosofas, įsteigęs vieną iš sufijų ordinų, palaidotas puošniomis keramikos plytelėmis išpuoštame mauzoliejuje. XV a. Tamerlanas liepė pastatyti ir marmurinę paminklinę lentą, dabar pripažintą akmens raižybos šedevrą.
Kampyrteno miestelis už 40 km nuo Termezo yra Aleksandro Makedoniečio laikais statyto miesto griuvėsiai, kuriuose nuo IV a.pr.m.e. Išlikę visos namų pilnos gatvės.
Vietos istorijos musiejus, kuriame galima apžiūrėti visų laikotarpių eksponatus nuo akmens amžiaus iki mūsų dienų, taip pat vietos floros ir faunos eksponatus.
Zurmala bokštas yra netoli Termezo esantis ankstyvojo Budizmo palikimas.
