Pirmosios žinios apie Uzbekistano sostinę, kurioje dabar gyvena daugiau nei 3 mln. žmonių,rastos II a. pr.Kr. senovės rytų kronikose. Po visa griaunančio žemės drebėjimo 1966 m. miestas buvo perstatytas iš naujo.

Senamiestis: Kukeldaš medresė (XVI – XIX a.), senamiesčio centre esanti Chazret - Imam aikštė, apsupta senovinių plūkto molio namų ir apraizgyta siauromis gatvelėmis. Aikštėje stovi Kafal al Šaši mauzoliejus (XVI a.), Barakhano medresė (XVI a.), kurioje saugoma svarbi rytų rankrasčių biblioteka, kurioje yra ir visame pasaulyje žinomas kalifo Osmano Koranas, perrašytas VII a. viduryje.
Tautų draugystės aikštės šiuolaikinės architektūros kompleksą sudaro koncertų salė, parlamento pastatas, parkas su tvenkiniu, paminklas XV a. poetui ir mokslininkui Ališerui Navoi ir Abdulkasim šeicho mečetė (XVI a.).

Taikomojo meno muziejuje yra daugiau nei 4000 eksponatų - keramika, kilimai, paveikslai, juvelyriniai ir šilko dirbiniai. Muziejus įkurtas buvusioje Rusijos diplomato Polovcevo rezidencijoje, kurioje nuo XIX a. išsaugotas nuostabus interjeras, puoštas ažūriniais ornamentais ir medžio raižyba, gipso lipdiniais bei lubų piešiniais.

Miesto centre esanti Nepriklausomybės aikštė kadaise buvo Katedros aikšte, vėliau pervadinta Lenino vardu. Joje stovi paminklas Uzbekistano nepriklausomybei, čia organizuojami pagrindiniai paradai ir šalies šventės. Aikštę supa Ministrų kabineto biurų pastatai, Senatas, originalūs fontanai ir parkas, kuriame dega amžinoji ugnis Antrojo pasaulinio karo metais žuvusiems kariams atminti. Šalia aikštės stovi nuostabus senosios rušiškos medžio architektūros pastatas - buvusio Turkestano vietininko Konstantino Romanovo rezidencija.
Amiro Timuro parkas anksčiau buvo vadinamas Romanovo parku, vėliau - Revoliucijos skveru. Parko centre stovi paminklas didžiajam karo vadui ir viduramžių Uzbekistano veikėjui Amirui Timūrui (Таmerlanui).
Taip pat galite atkreipti dėmesį į didžiausią Azijos katalikišką bažnyčią.