Nurata yra nedidelis miestelis, menantis ilgą istoriją. Jau antikos laikais čia gyveno didelė žmonių bendruomenė. Nuratą senovėje vadino Nur, o ją įkūrė, pasak legendos, 327 m. pats Aleksandras Makedonietis, kurio statytos tvirtovės likučius galite pamatyti išlikusius pietinėje miesto dalyje, o gyventojai vis dar iš dalies naudojasi Aleksandro laikų vandens tiekimo sistema. Miestas buvo dvigubai įtvirtintas - vidinis 500X500 m. dydžio miestas Šaristanas buvo apsuptas aukšta siena ir sargybos bokštais. Nuratos tvirtovės buvo labai svarbi strategiškai, nes miestas įkurtas vietoje, kur susiduria žemės ūkio kraštas ir laukinė stepė. Ši zona ne vienoje istorinėje kronikoje minima kaip puiki vieta surinkti kariuomenę bei pasislėpti pabėgėliams ir atstumtiesiems.
Miestas taip pat yra garsi musulonų piligrimystės vieta, nes čia palaidota daug šventų pranašo Muhamedo laikais gyvenusių ir jį mačiusių žmonių. Dar X a. piligrimai iš Bucharos ir kitų vietų lankydavo kapus, esančius už miesto sienų, ši tradicija gyva iki šiol. Čašma - tadžikų kalba tai reiškia šaltinį – yra viena svarbiausių viso regiono islamo piligriminių vietų. Religiniam Čašma kompleksui priklauso šaltinis, šulinys, mečetė „Džuma“ ir hamamas (pirtis). Apvali Džuma mečetė buvo pastatyta virš šaltinio, jos 16 m. diametro kupolas yra vienas didžiausių visoje Centrinėje Azijoje.
Su Aleksandro Makedoniečio vardu siejama ir unikalios požeminės vandens tiekimo vamzdžiais sistemos Kariz įrengimas. Kariz vamzdžio ilgis galėjo siekti keletą kilometrų.
Pietrytinėje Kizilkumo dykumos dalyje esantis Aidarkolio ežeras vadinamas geografijos stebuklu. Senovėje į čia esančią reljefo žemumą patekdavo tik drenažo vandens iš Džizakso stepės perteklius. 1969 m. vasarą katastrofiškai aukštas Sirdarjos upės potvynis išsiveržė iš Čardarijos vandens rezervuaro ir vanduo užpildė visą įdubą o ežere atsirado žuvų. Šiuo metu Aidarkiulio ežero plotas yra 3000 km2, ilgis - apie 250 km ir plotis - nuo 8 iki15 km. Aidarkolioežero apylinkėse populiarėja pėsčiųjų žygiai ir jodinėjimas ant arklių bei kupranugarių.
Sentiabsai tarpeklis ir tradicinis kaimas - kišlakas
Jau V a. čia buvo randamas ir plaunamas auksas. Dabar senovės tradicijas saugo ir tradicinį gyvenimo būdą išlaikė kalnuose gyvenantys tadžikai. Šiame kaime galima pamatyti išlikusius unikalius namus, pastatytus ant aukštų tarpeklio skardžių. Paėję tarpekliu apie 10 km rasite kalnų ežerą, prie kurio smagu pailsėti ir susiruošti nedidelį pikniką.
Jodinėjimas kupranugariais centrinėje Kizilkumų dykumos dalyje
Pradinė stovykla, kurioje yra šešios jurtos, vandens, dušas ir kiti patogumai, įkurta dykumoje, tarp kopų, už 10 km nuo vakarinio Aidarkolio ežero kranto. Iš šios stovyklos pradėsite joti ant kupranugarių ar žygius pėsčiomis, trunkančius nuo 2 iki 10 dienų. Žygių metu kelaiutjai susipažins su vietos gyvūnija ir augmenija, galės pamatyti vietinį folkloro koncertą ir papietauti ant Aidarkolio ežero kranto.
Sarmiš tarpeklis, vadinamas viena iš didžiausių „akmens galerijų“ pasaulyje, yra už 40 km nuo Navoji miesto. Dviejų kilometrų ruože juodame skalūne galima pamatyti daugiau nei 3500 petroglifų (akmens piešinių), įrašytų čia nuo neolito iki viduramžių – gyvūnų, žmonių siluetus, medžioklės scenas ir žemės darbus.
