Chorezmos regioną sudaro vešlios oazės Amudarjos upės žemumoje tarp Karakumų ir Kizilkumų dykumų. Šias vietoves senovės graikų mokslininkas Herodotas vadino „Tūkstančių tvirtovių šalimi“. Archeologonių kasinėjimų metu paaiškėjo, kad jau X a. prieš Kristų čia buvo iškasti ne mažiau nei 300 km ilgio drėkinimo kanalai. Archeologai iki šiol ginčijasi aiškindamiesi senovės miestų, stovėjusių nevaisingoje dykumoje, paslaptis, ir vadina Chorezmą „antruoju Egiptu“. Yra pagrindo manyti, kad būtent Chorezme greikia ieškoti zoroastrizmo užuomazgų, nes šventojoje zoroastristų knygoje „Avesta“ Chorezmas yra vadinama „Saulės šalimi“. Geografiškai senajai Chorezmui priklausė ir dabartinio Uzbekistano vakarinė teritorija, taip pat šiaurės Turkmėnistano ir Aralo jūros pakrantės. Pirmieji rašytiniai šaltiniai 519 m. pr. Kr. Chorezmą vadina valstybe, kurią užėmė Persijos valdovas Darijus I. Nuo X a. Chorezma tapo svarbiu ekonomikos, kultūros ir mokslo centru. Čia gyveno ir dirbo garsieji mokslininkai Al Chorezmi ir Biruni, buvo įkurta pirmoji Rytuose Mokslo akademija, vadinta Mamuno akademija. XIII a. Chorezma tapo tokia galinga valstybe, kad jos valdovai užkariavo didžiules valdas Persijoje ir Afganistane, apsiautė Bucharą ir Samarkandą. Bet, nepaisant stipraus pasipriešinimo, Chorezma negalėjo nepraleimėti Mongolų ordai, kuri Chorezmos valstybės sostinę Kunja Urgenč sulygino su žeme. Chorezma vėl tapo nepriklausoma valstybe tik XVI a. Dabar ji vadinosi Chivos chanatu, kurios sostinė buvo Chiva. Ši valstybė gyvavo iki pat XIX a. pab. Rusijos įsiveržimo.
Įdomiausias turistinis objektas yra Chiva – miestas – muziejus po atviru dangumi.
Senosios Chivos ir dabartinio Chorezmos regiono sostinės Urgenčo apylinkėse pastatyta daugiau nei 50 senovinių tvirtovių, kurių amžius siekia net 2000 m. Pačios didžiausios išlikusio tvirtovės – Ajaz Kala, Guldursun Kala, Kizil Kala, Elik Kala,. Toprak Kala yra senoji Chorezmos valstybės sostinė, kurios centre stovi trijų aukštų rūmai, kuriuose daugybė salių, puoštų iki šiol puikaii išlikusiomis freskomis.
Netoli Uzbekistano autonominės srities Karakalpako sostinės Nukuso stovi paslaptingas arcehologinis kompleksas Mizdachkan(IV a.pr.Kr. - XIV a.),kuriame yra ir sena tvirtovė Giaur Kala, šalia kurios - seniausios Vidurinės Azijos kapinės. Mokslininkai mano, kad pastate, vadinamame „pasaulio laikrodis“, kuris skaičiouoja laiką, likusį iki pasaulio pabaigos, yra palaidotas ir zoroastrizmo mitologijos pirmasis žmogus – Gaiomardas (Adomas). Kapinėse taip pat stovi vienintelis Vidurio Azijoje septynių kupolų pusiau po žeme esantis šventojo Šamun Nabi mauzoliejus, kurio kapavietės ilgis – 25 m..
Valstybiniame I.V. Savitskio meno muziejuje saugoma antroji pagal dydį pasaulyje Rusijos avangardinio meno kolekcija (didžiausia - Rusijos muziejuje Sankt Peterburge). Cia taip pat saugoma didelė Vidurinės Azijos archeologinių radinių, tradicinių amatų, taikomojo ir modernaus meno kolekcija.
Aralo jūra
Aralo jūros pavadinimas reiškia „Salų jūra“, nes joje kadaise buvo daugiau nei 1534 salos. Dar aštuntajame dešimtmetyje 68000 km2 ploto ežeras buvo pasaulyje ketvirtasis pagal dydį, jame pagaunama iki 40 000 t žuvies, iš kurių pagaminama 22 mln. dėžučių žuvies konservų. Dabar jūra beveik išdžiūvusi, nes nuo 1960 m. ji pradėjo mažėti dėl Sovietų Sąjungos irigavijos projektų į ją įtekančių upių tėkmė buvo nukreipta. 2007 m. ji buvo sumažėjusi 10% oir pasidalijusi į keturis ežerus – Šiaurinę Aralo jūrą ir rytinį ir vakarinį kadaise didesnės Pietinės Aralo jūros baseinus bei vieną mažesnį ežerą tarp Šiaurės ir Pietų Aralo jūros. 2009 m. išnyko pietrytinis ežeras, o petvakarinis ežeras susitraukė į siaurutį ruoželį.
Didžiausias Šiaurinės Aralo jūros gylis yra 42 m. Kadaise klestėjusi regiono žuvinininkystės pramonė žlugo ir vietos gyventojai susidūrė su bedarbyste ir ekonominėmis problemomis. Aralo jūra yra labai užteršta, todėl vietos gyventojai susiduria su sveikatos problemomis. Taip pat keičiasi vietos klimatas, vidutinės sezonų temperatūros. Keliautojai gali pamatyti žvejų laivus, amžiams įstigusius smėlyje buvusio ežero dugne, pasivaikščioti egzotiškame mėnulį primenanačiame landšafte iki 400 m aukščio pakrantės skardžio pakraščiu ir paplaukioti valtimi ežere, kurio galbūt greitai nebeliks. Aralo jūros mažėjimas vadinamas viena didžiausių planetos ekologinių katastrofų.
Kizilkum dykumoje į šiaurės rytus nuo Nukuso miesto galite pabandyti žvejoti daugybėje ežerų ir turite galimybe pavažinėti 'offroad' džipais ar keturračiais balto smėlio „kopose“.
