Vieną seniausių pasaulio miestų Chivą pagal vieną iš legendų kadaise įkūrė Nojaus sūnus Šemas. Chivos klestėjimo laikotarpis prasidėjo XVI-XVIII a., kai ji tapo Chivos chanato sostine. UNESCO saugoma senoji miesto dalis Ičan Kala atrodo lyg muziejus po atviru dangumi. Palyginti nedidelėje Ičan Kala teritorijoje, ribojamoje galingos gynybinės sienos, išsitenka dveji rūmai, daugiau nei 60 medresių ir mečečių, mauzoliejus, katedrinė mečetė, turgus, karavansarajus ir pirtys, gyvenamieji namai. Administraciniai ir kulto pastatai išpuošti spalvotais nuostabių ornamentų raižiniais.
Chiva garsėja savo medžio raižybos meistrais, kurių rankomis sudėtingais ornamentais išpuošti vartai, kolonos, langai. Dar vienas tradicinis Chivos amatas – vilnoniai kilimai ir juvelyriniai dirbiniai.

Buvusios oficialiosios Chivos chanų rezidencijos pavadinimas Kunja Ark (XVII - XIX в.в.) tiurkų kalba reiškia „sena tvirtovė“. Joje yra kanceliarija, monetų kiemas, priėmimų salė, arsenalas, kalėjimas.

Unikali Džuma mečetės architektūra (1789 m.), įmantriai išpuošti pagrindiniai vartai. Mečetės lubas palaiko du šimtai dvylika raižyto medžio kolonų. Kai kurių amžius siekia X a., dauguma buvo atgabentos iš kitų miestų. Dėl geros akustikos ir tik pro dvi nedidels angas į pastatą patenkančios šviesos mečetės vidus visada atrodo itin paslaptingai.

Chivos chanai gyveno Taš Chauli rūmuose (1838 m.), čia buvo įrengtas ir haremas, ir ceremonijoms skirtas vidinis kiemas, skirtas sutikti oficialius svečius. Kiemo fasadas ir vidinės sienos dengtos nuostabia mėlynos majolikos puošyba.

XIX a. mauzoliejaus turkio spalvos kupolas dengia tautos herojumi tapusio 1322 m. mirusio poeto ir kario Pachlavano Machmudo kapą. Vidinės mauzoliejaus sienos, lubos ir kapo akmuo padengti nuostabaus grožio mėlynomis glazūrinėmis plytelėmis.

Minareto Kalta Minor (1851 m.) pavadinimas tiurkų kalba reiškia „trumpasis minaretas“. Buvo norėta pastatyti patį didžiausią Islamo pasaulio minaretą (pagrindo diametras - 14 m.), bet dėl nežinomų priežasčių statybos buvo sustabdytos pasikeus tik 26 m. aukštį. Centrinėje Azijoje tai vienintelis visiškai dengtas glazūruotomis plytomis ir majolika minaretas.

Chivos simboliu tapo minaretas Islam Choža (1908 m.), kurio forma primena garsųjį Kunia Urgenče stovinčio Kutlug Timur minaretą, kuris viršuje stipriai susiaurėja. 45 m. aukštį siekiantis minaretas matomas iš visų miesto vietų, todėl kadaise prekybiniai karavanai juo naudojosi lyg savotišku orientyru.

Chivos ir Chorezma Urgenč regione galima pamatyti daugiau nei 50 senovės tvirtovių, kurių amžius siekia 2000 metų. Didžiausios išlikę yra Ajaz Kala, Guldursun Kala, Kizil Kala, Elik Kala ir buvusi Chorezmos sostinė Toprak Kala, kurios centre stovi trijų aukštų rūmai, bei kitos.