Prieš užkariaujant ispanams, šiandienio megapolio vietoje buvo actekų imperijos sostinė, miestas Tenočtitlan. Ispanus buvo apstulbinęs šio miesto didumas ir turtas. Jame gyveno apie 300 000 žmonių, daugiau, negu bet kurime tų laikų Europos mieste. Ernanas Kortezas, legendinis Meksikos užkariautojas, rašė Ispanijos karaliui Karlosui V, kad tai, ką jis pamatė „neįmanoma aprašyti žodžiais“. Indėnų sostinės aikštės buvo dukart didesnės, negu gimtųjų ispanų miestų, o ne viena iš Katedrų negalėjo būti lyginama pagal dydį su indėnų piramidėmis. Kai actekų imperatorius Moktesuma II sužinojo, kad į jo žemes atvyko barzdoti baltaodžiai žmonės, jis nusprendė, kad į gimtinę grįžo indėnų dievas Ketcalkoatl, kuris, pasak legendos, buvo priverstas slėptis už jūros Rytuose. Indėnai nenešiojo barzdos ir šį vyrišką atributą galėjo turėti tik dievai. Moktesuma pasitiko ispanus karališkai - dovanomis, pagamintomis iš aukso, už tai ir sumokėjo - godumo apakinti svetimšaliai suėmė jį ir pasodino už grotų. Vos trijų metų prireikė ispanams, kad naudodamiesi vidiniais vadais ir priešų palaikymu užgrobtų ir apiplėštų didžiausią žemyno valstybę. Ispanų atvežtas karas ir ligos sumažino Tenočtitlano gyventojų skaičių iki 75 000. Šiandien apie buvusią actekų dydybę primena tik milžiniškas Teotichukano piramidžių kompleksas, esantis 40 minučių kelio nuo Meksiko. Šiandieninio miesto centre išliko tik indėnų Templo Major šventyklos liekanos, ten dabar įsteigtas muziejus. Kolonijos laikotarpį ispanai naudodavo indėnų piramidžių akmenis savo namams ir Bažnyčioms statyti.
Meksikas, kaip ir daugelis Meksikos miestų, skirstomas į kolonijas. Istoriškai miestas augo, prarydamas mažesnius apylinkių miestelius. Juos statę žmonės nepasižymėjo originalumu, suteikdami gatvėms vardus. Paprastai tai indėnų dievybių ir didvyrių vardai, žymių revoliucionierių, keleto rašytojų ir politikų vardai. Todėl dabartiniame didžiuliame Meksike vien Kuautemok (paskutinio actekų vado) pavadinimą turi per keturiasdešimt gatvių. Taigi, jeigu norite rasti gatvę nežinodami kolonijos, kurioje ji yra, pavadinimo, rizikuojate beviltiškai pasiklysti.
Visi Meksikos miesteliai tartum pastatyti viena nematoma ranka pagal vieningai įsteigtą planą. Miesto centre būtinai yra stačiakampis „sokalo“ su kolonijinės architektūros arkada ir Bažnyčia, arba Katedra, priklausomai nuo miesto statytojų užmojų. Todėl beveik kiekvienoje didelio Meksiko kolonijoje yra savo senamiestis su neperteikiamu kolonijiniu koloritu. Ir šios ramaus neskubaus provincinio gyvenimo salelės sugeba stovėti su gretimai esančiais dangoraižiais ir autostradomis.
Meksikas yra 2240 aukščiau jūros lygio. Todėl atvykus reikia būti ypač atsargiems su saule, kitaip pasidarysite raudoni kaip indėnai, be to dar ir vėjo nugairintomis lūpomis dėl išretėjusio kalnų oro.
