Pagrindinė Kubos salyno zona, traukianti tuos, kas renkasi poilsį ant pasaulinio garso jūros kranto. Šiame kurorte, esančiame Ikako pusiasalyje, yra ilgesnis nei 20 km atspalvius besikeičiančios jūros skalaujamų, balto smėlio paplūdimių ruožas. Viena penktoji (14,4 km2) kurorto teritorijos yra ekologiniai draustiniai.
Be to, pusiasalyje yra daugybė olų, vaizdingų šlaitų ir lagūnų, palei pakrantę tęsiasi neliestų ir lengvai pasiekiamų salelių virtinė. Vadero ypatybes papildo jo kultūrinės, istorinės ir gamtinės įžymybės, kurios yra artimai susijusios su kaimyniniais Matansaso ir Kardenaso miestais , taip pat „Sjenaga de Sapata“ biosferos draustiniu bei eile šiuolaikiškų ištaigingų viešbučių ir plačia aptarnavimo sferos įmonių infrastruktūra.
Verta aplankyti:
- Bakunajagua tiltas. Kubietiško inžinierijos meno perlu esantis 110 m aukščio tiltas yra aukščiausias šalyje. Iš jo galima grožėtis nepamirštamu Jumuri slėnio vaizdu – vienu nuostabiausių Kubos kraštovaizdžiu.
- Vichijos aikštė. Miesto įkūrimo vieta, nuo kurios jis pradėjo plėstis. Aplink aikštę yra architektūriniu požiūriu įdomūs statiniai: „Sauto“ teatras, Chunko rūmai – muziejus, gaisrinės pastatatas ir kiti.
- Laisvės aikštė (Plasa de la Libertad). Antroji miesto Ginklų aikštė, kurią supa „White“ koncertų salė, pavadinta juodaodžio smuikininko Jose White`o garbei, „Triolet“ farmaceutinis muziejus ir Valdžios rūmai (1853 m.).
- Montserat koplyčia. Pasatatyta pagal to paties pavadinimo Katalonijoje (Ispanija) esančios Bažnyčios pavyzdį. Iš čia visu gražumu atsiveria vaizdas į Matansaso miestą ir Jumuri slėnį.
- San Severino pilis. Pagal dydį laikoma viena svarbiausių ispanų tvirtovių Amerikoje. 1734 metais pastatyta pilis iškyla vakariniame Matansaso įlankos krante.
- Beljamaro olos. Jos yra Matansaso miesto apylinkėse. Ištirta apie 30 salių, kuriose rasta didelių piešinių ant olų sienų, suakmenėjimų ir prieš 1 600 metus čia gyvenusių žmonių buvimo žymių.
- „Triumvirato“ griuvėsiai. Vieta, kurioje 1843 metais įvyko didžiausias Kubos istorijoje afrikiečių vergų sukilimas. Vis dar išliko cukraus gamyklos ir jos savininkų vilų liekanos.
- Sapatos pusiasalis. Tai didžiausia ir geriausiai išsilaikiusi pelkė Karibos jūros salose. Septyniasdešimt procentų jos teritorijos įeina į Nacionalinį parką ir JUNESCO biosferos draustinį. Labai įdomūs: taino indėnų kaimas Guamoje, Laguna del Tesoro, krokodilų veisykla La Boke, „Santo Tomas“ bei „La Salina“ faunos draustiniai ir Plaja Chirone esantis Istorijos muziejus.
- Kardenas. Šį miestą, įkūrtą 1828 metų kovo 8 – ąją, vadina Vėliavos miestu, nes čia 1850 metų gegužės 19 –ąją ant iki šių dienų išlikusio „La Dominika“ viešbučio pastato pirmą kartą buvo iškelta nacionalinė Kubos vėliava.
