Šios salos, išsidėsčiusios palei šiaurinę Kubos salos pakrantę, turistus traukia paplūdimiais ir kristališkai skaisčiu Atlanto vandenyno vandeniu. Jos įeina į Chardines del Rei (Karališkų sodų) salyną ir sujungtas su plento „žemynu“, praeinančiu per pylimą pro jūrą. Nepaisant to, kad šios salos buvo atrastos dar 1514 metais Diego Vilaskeso, jos apgyvendintos visai neseniai.
Ketvirtoje pagal dydį Kajo Koko saloje įsikūrę 22 km paplūdimių, gerai apsaugotų dideliu koralų barjeru. Čia yra daugybė vidinių lagūnų, beveik visa teritorija padengta augmenija, kuri yra geras prieglobstis daugeliui gyvūnų rūšių, taip pat ir rožiniam flamingui.
Visai nedidukės Kajo Giljermo salos teritorijoje yra trys ramios jūros skalaujami paplūdimiai, iš jų ypač įdomus nepakartojamai vaizdingas Plaja Pilar paplūdimys. Šioje saloje yra aukščiausios kopos iš visų Karibos jūros salų, jų ilgis siekia 15 metrų.
Kajo Koko ir Kajo Giljermo salos su Kuba susijusios tik nominaliai, į salas praleidžia tik turistus ir viešbučio tarnautojus, dėl to absoliuti tyla ir ramybė poilsiautojams – garantuotos.
Verta aplankyti:
- Sjego de Avila. Netoli Kajo Koko salos įsikūręs svarbiausias provincijos Sjego de Avilos miestas, įkūrtas 1840 metais. Pagrindinė jo arterija – Avenida Independinsia (Nepriklausomybės prospektas) suteikia galimybę pamatyti „Prinsipalio“ teatrą, kuriame yra išskirtinės akustinės savybės, vieni geriausių šalyje, „Raul Martines“ meno galeriją, „Chose Marti“ skverą ir katedrą „San Euchenio de la Palma“, pastatytą miesto globėjo šv. Eugenijaus garbei. Neužmirškite aplankyti tradicinių meninės pramonės ir liaudies menų mugių.
- Moronas. Vaizdingas miestelis, žmonių vadinamas „Gaidžio miestu“ dėl monumentinio šio paukščio atvaizdo, esančio prie miesto įvažiavimo. Paprastai turistai po Moroną važinėja arkliais pakinkitomis karietomis.
- Įtvirtinimo linija nuo Chukaro iki Morono. Bandydami užkirsti kelią iš salos rytų į vakarus judėjusioms Išlaisvinamosios armijos kolonoms, Ispanijos kolonijinė valdžia įsakė pastatyti 50 km ilgio įtvirtinimo liniją tarp Morono šiaurėje ir Chukaro pietuose. Galima apžiūrėti kai kuriuos visiškai rekonstruotus ispanų karinius statinius.
- Laguna de la Lecce. Tai didžiausias Kuboje 66 kvadratinių kilometrų ploto ir beveik 100 milijonų kubinių metrų natūralus gėlo vandens telkinys.
- La Redonda. Šioje lagūnoje yra Tarptautinis upėtakio gaudymo (black bass) centras. Keturi kvadratiniai kilometrai vešlios augmenijos apsuptų laivybės kanalų.
- Olandų Turiguano kaimas. Gyvulinkystės ūkis, įkūrtas septintojo dešimtmečio pradžioje ant Loma del Pavo šlaitų. Jame yra vos 59 namukai su raudonais dviskliaučiais olandiško stiliaus stogais. Ši gyvenvietė traukia turistų, vykstančių į Chardines del Rei, dėmesį.
- Sitio la Guira. Ši vieta atvaizduoja seną anglininkų gyvenvietę, kurių Kajo Koko saloje buvo daug XX amžiaus pradžioje. Čia rengiamos valstietiškos „guateke“ (šventės) ir tiekiami pačios tikriausios kubietiškos virtuvės valgiai.
- Kueva del Chabali (Šerno urvas). Dieninių ir naktinių pramogų centras urve, kuriame daugybę metų gyveno šernai, kurių yra gausu Kajo Koko saloje. Įsikūręs išskirtinio grožio vietoje. Čia rengiami kubietiškos muzikos festivaliai ir pramogos vadovaujant vėdėjui.
- Florensia. Iš Florensios aukštumos viršūnės galima pasigrožėti nuostabiais kraštovaizdžiais. Kylama raitomis, ekskursija baigiasi Bakerone, ant Chatiboniko del Norte upės kranto, tradiciškais valstiečių pietumis. Galima aplankyti cechą, kuriame vyksta tabokų lapų atranka, ir nueiti į rodeo spektaklį pačioje Florensijos gyvenvietėje.
- Kajo Peredon Grande. Šioje salelėje iškyla 1859 metais kiniečių kuli pastatytas „Diego Velaskes“ švyturys. Pagrindiniai jos pasididžiavimo objektai – nuostabūs paplūdimiai, stebuklingas jūros dugnas ir pirmykštė gamta. Ši sala sujungta su ant pylimo pastatyto plento „žemynu“, kuris eina pro Kajo Koko bei Kajo Romano.
