Kiniją iš visų pusių nuo likusio pasaulio atskiria galinga gamta – vandenynas, kalnai ir dykumos. Per ją teka dvi didžiulės upės: Jangdzė (mėlynoji) ir Huanghė (geltonoji). Kinų civilizacija susiformavo Huankhė upės baseine, kur gyveno daugybė tautelių. XVII a. pr. Kr. šią teritoriją pradėjo valdyti Šangu dinastija. XI a. pr. Kr. čia buvo Džau karalystė, III a. pr. kr. - Cino karalystė. Nuo 206 m.pr. kr. įsigalėjo Chanų dinastija. Kinai iki šiol save vadina chanciais - dinastijos vardu iki III a., nes šiuo laikotarpiu susiformavo tradicinė kinų kultūra.
Pavadinimas "Kinija" kilęs iš vienos mongolų genčių (kidanėjų) pavadinimo. XI-X a. Kinija užkariavo šiaurę. Vėliau buvo vadinama Čzungo - Viduriniąja karalyste, tai yra, esančia pasaulio centre. Pavadinimai keitėsi, bet nesikeitė jau tradicine tapusi nuostata, kad Kinija yra pasaulio centras, pažangiausios ir geriausios kultūros kraštas. Visada buvo manoma, kad kiti yra barbarai, nes nemokėjo rašyti kaip kinai – tai yra vienas svarbiausių unikalią Kinijos materialiąją kultūrą įtakojusių faktų. Rašto ženklai buvo hieroglifai, kurių kiekvienas ženklas reiškė daiktą ar sąvoką. Iš pradžių buvo rašoma ant bambuko lentelių, tik imperatorius rašydavo ant šilko, o I a.pr.Kr. išrastas popierius. Tekstai buvo rašomi vertikaliais stulpeliais iš dešinės į kairę, raštininkai naudojo lazdeles arba teptukus, kuriuos merkdavo į dažus. Šitaip kinai galėjo sukaupti daug mokslo žinių, pradėjo sudaryti žemėlapius, išrado kompasą, išmoko gaminti paraką, išrado seimografą - prietaisą žemės drebėjimams matuoti. Kinai manė, kad atėjūnai neturi ko išmokyti. O svetimšaliai nuolat puldavo. Užkariautojai buvo priversti priimti kinų kultūrą. Žodis „kultūra“ buvo piešiama vienu hieroglifu, reiškiančiu “dvasinę palaimą”. Visa apimanti Kinijos filosofija apibendrinama vienu žodžiu - Dao - tai kelias, kuriuo reikia eiti. Kultūra kinams buvo dvasinė būtinybė. Pilietinė tarnyba buvo labiau vertinama už karinę, o imperatoriai nevadovaudavo kariuomenei, jie kurdavo eilėraščius. Udi buvo pirmasis, panoręs kariauti ir dalyvavęs mūšiuose imperatorius – ši istorija baigėsi komunizmu.
Sakoma, kad kiekvienas šeštas žemės gyventojas – kinas. Tai ypatinga ir stulbinanti kultūra, kurios tradicijos susiformavo archainėje senovėje, bet daugelyje visuomenės sluoksnių egzistuoja iki šiol. Rimtesni pokyčiai prasidėjo XX a., kai Kinijos kultūrai jau buvo keli tūkstančiai metų. Europa apie Kiniją sužinojo tik XVI a.., kai Renesanso laikotarpiu ją pasiekė pirmosios žinios apie Kinijos filosofiją ir santvarką. Misionierių pasakojama informacija, žinoma, galėjo būti labai subjektyvi. Prancūzijos ir kitų Europos šalių mąstytojai idealizavo Konfucijų, taip pat kiniečių moralę, buvo manoma, kad Kinijoje moralė buvo kasdieninio gyvenimo pagrindas, kad tokioje šalyje negalėtų būti aristokratijos ar kitų socialinių sluoksnių, nelygybės. Buvo manoma, kad tai – tobula valstybė. Kinijos imperatorių mintys buvo XIXa. Europos vadovų įkvėpimo šaltinis.
Kultūros pagrindas šalyje, nuo seno turėjusiai raštą, yra literatūra. Buvo reikalaujama kiekvieną prirašytą popierių sudeginti, kad jis nebebūtų panaudotas nešvariems reikalams.
Konfucianizmas yra visuomeninio gyvenimo nuostatai, apimantis ir tokias sritis kaip “Sunų nuolankumas”, “Kilmingo vyro” etika. Terminą „konfucianizmas“ (nuo Konfucijaus, gyvenusio 551 – 479 m.pr.Kr., vardo) sugalvojo europiečiai. Kinai šią nuostatų visumą, kurios gimimas - žila senovė – juk tai visų pirma koncervatyvumą skatinanti filosofija, vadina Knygų mokykla. Konfucianizmo sudėtinė dalis yra Permainų knyga, kurios pagrindinė nuostata - pasaulis sukasi ratu, vis sugrįždamas į pradinę padėtį. Jei gamtos ratas sutrikdavo, tai buvo suvokiama kaip sumaištis. Pradinis istorijos taškas yra Tobuloji senovė – Aukso amžius. Kinams tai - tobulybės viršūnė, dvasingumo šaltinis. Konfucijus sakė: ”Aš tik perduodu, bet pats nieko neturiu”. Konfucianizmas skirtas ne žmogui asmeniškai, bet gyvenančiam tarp kitų žmonių. Elgesio normos prieštarauja žmogaus prigimčiai, ir išmokę elgtis žmonės įgyja naują kūną. Be elgesio nuostatų “Lė” – žmogus dar nėra žmogus, bet panašus į žiurkę ar kurį kitą gyvūną. Kinui neįgyti “Lė” - lyg negimti socialiai, pilietiškai, netapti visuomenės nariu. “Lė” yra dangaus ženklas, įvedantis tvarką kasdieniniame gyvenime, čia netgi surašyta kaip reikia kalbėti vienam su kitu, kaip elgtis mirus žmogui. Konfucianizmas įtvirtina ir žemesnio paklusimą aukštesniam, todėl vertinamas kaip vienintelis būdas suvienyti visuomenę. Svarbiausia – nuolankumas, privalu žeminti save ir išaukštinti kitą, „aš“ aukojama visuomenės labui. Konfucijus rekomendavo rinktis vidurį tarp skurdo ir prabangos, mokė gyventi visuomenėje. Išmintis yra vienas iš žmogaus idealų. “Neprimeski kitiems, ko pats nenori” - humanizmas reiškia mylėti žmones, bet jo paaiškinti nepavyko net pačiam Konfucijui. Tobuliausias, sektinas, Kilmingas vyras yra tas, kuris išmintingas, pareigingas ir atsidavęs.
Ypatingas vaidmuobuvo skirtas valdovui. Geltonas drakonas – kinų imperatoriaus simbolis. Jis – ypatinga šventenybė, mediumas tarp dangaus ir žemės, jo lemtis: suvienyti ir tvarkyti visatą. Prasidėjus žemės darbams imperatorius pats išardavo pirmą vagą. Imperatorius taip pat žinojo, kad gali supykdyti dangų, tada dinastija žlugtų, o jo siela kentėtų. Jis privalėjo laikytis moralės normų, ritualų, įsiklausyti į visuomenės nuomonę. Valstybinį postą galėjo užimti tik valdininkai, išlaikę valstybinius egzaminus. Tai buvo nomenklatūros imperija, todėl būti valdininku buvo labai pelninga ir garbinga. Kinų valdovai save vadino padangių valdovais, o Kiniją - Padangių karalyste. Ir dabar Kinijos vadovai mano esantys aukščiau kitų. Jiems neypatingai rūpi kitos pasaulio civilizacijos. Juk ir atėjus europiečiams į juos buvo žiūrima iš aukšto – nes visa, kas ne kiniška, yra žemesnės kultūros. Kinijos šeimoje, mažojoje visuomenės ląstelėje, puoselėjamos tokios pačios vertybės. Kinų pasaulis orientuotas į praeitį, tradicijas, todėl ir svarbiausi šeimos nariai yra protėviai, tėvai. Šeima lyg gyvas organizmas, lyg medis, turintis šaknis, kamieną, šakas. Šaknų pažeisti negalima. Kol esi gyvas, tarnauk tėvams, jiems mirus – jų dvasiai, labai svarbus svarbus jaunesnių nuolankumas vyresniems.
Kultūros perdavimo būdas yra vaikai. Tėvai turėjo vadovautis pareiga ir teisingumu, motina turėjo skleisti gailestingumą, vyresni turėjo būti geri jaunesniems, jaunesni gerbti vyresnius. Vyrai ir moterys labai skiriasi, tai buvo įtvirtinta ir konfucianizmo taisyklėmis – jie net turėjo vaikščioti skirtingomis gatvės pusėmis. Teisėtoje šeimoje tokių draudimų nebuvo, tarkim, žmona net galėjo skaityti knygas. Vyro ir moters bendravimo tikslas – pratęsti giminę, perduoti palikimą, tradicijas, rūpintis ir teisingai auklėti vaikus.
Bendraujant kinams labai svarbu „išlaikyti veidą“ - tai yra, statusą, prestižą, padėtį visuomenėje, nesugriauti santykių harmonijos, jokiu būdu nepažeminti ar neleisti prarasti veido kitam. Kadangi ne viską galima pasakyti žodžiais – tai galėtų būti per daug grubu, jei norite juos suprasti, reikia stebėti neverbalinį bendravimą. Jeigu susitikimo metu verslininkas nesutinka su išsakyta nuomone, jis tyla išreikš nepritarimą, bet garsiai neprieštaraus, kad kalbėjęs žmogus neprarastų veido. Nepritarimą išreiškia ir nepatenkinta išraiška veide, todėl daugeliu atveju klausydami kinai stengiasi išlaikyti neutralią išraišką, kad išvengtų nesusipratimų. Nepagarba spoksoti į kito žmogaus akis – šitaip vengdami žvilgsnių jie susikuria taip trūkstamą privačią erdvę.
Pasisveikinimas yra labai formalus, pirmiausia visada pasveikinamas vyriausias žmogus.
Užsieniečiai dažniausiai pasveikinami paspaudžiant ranką. Dauguma kinų sveikindamiesi žiūri į žemę.
Pastebėsite, kad kinai mėgsta linksmintis ne namuose, o viešose vietose, ypač jei linksminasi su užsieniečiais. Jei Jus pakvietė į svečius – tai didelė garbė, jei teks atsisakyit- išaiškinkite, kodėl negalite, kad žmonės neliktų įžeisti. Į svečius atvykite laiku, prieš įeidami į namus – nusiaukite. Palaukite, kol Jums parodys, kur atsisėsti – garbingiausias žmogus sėdės prieš duris. Valgykite daug, paragaukite visų patiekalų – taip parodysite, kad Jums skanu. Būtų gerai išmokti valgyti naudojant pagaliukus – juos reikėstų padėti ant stovelio kas keletą kąsnių bei atsigeriant ar kalbant. Valgyti pradės šeimininkas, taip apt jis pasiūlys ir pirmąjį tostą. Niekada neimkite paskutinio gabaliuko nuo padėklo, nors nėra griežtos taisyklės suvalgyti viską savo dubenėlyje. Atsižvelkite į kitų žmonių poreikius. Nepalikite kaulų savo lėkštėje – padėkite juos ant stalo arba į tam skirtą lėkštę. Valgydami ryžius laikykite ryžių dubenėlį arti burnos. Neįsižeiskite, jei kinai valgydami garsiai siurbs ar čepsės – tai tik rodo, kad jiems patinka maistas.
