Kelionė į KINIJĄ

Pekinas senovėje buvo miestas, kuri pastatytas pagal taisyklingos geometrinės formos planą, orientuotą pagal pasaulio kryptis. Dar visai neseniai Pekinas buvo skirstomas į tris storomis mūro sienomis apsaugotus miestus: Imperatoriškasis miestas, Kinų miestas ir Totorių miestas. XIII a. Čingischano palikuonys norėjo įkurti čia mongolų valstybės sostinę, bet buvo išpranašauta, kad jų palikuonis sunaikins šio miesto žmonės. Todėl šalia Kinų miesto jie įkūrė Totorių miestą. Jei pultų priešai, visų pirma jie turėtų pulti sutvirtintą Kinų miestą, paskui, perėję gynybinį kanalą, pereiti Totorių miesto sienas, ir tik tada galėtų išbandyti sėkmę prie Imperatoriškojo miesto sienų. Bet nepaisant šių įtvirtinimų XIV a. mongolai buvo išvaryti.
Nuo XV a. dabartinis Pekinas, vadinamas Beidzingu, tapo Mingų valstybės sostine. Miesto pavadinimas kinų kalba reiškė „Šiaurinė sostinė“ (Pietinė sostinė buvo Nandzingas).Totoriškoji dalis pradėta vadinti Geltonuoju miestu dėl jo pastatų stogų čerpių spalvos. Miesto dalys pradėtos vadinti pagal pastatų spalvą – Geltonuoju miestu dėl geltonų stogų čerpių vadinama totoriškoji miesto dalis, dėl sienų spalvos Raudonuoju miestu vadinama imperatoriškoji miesto dalis, o valdovo gyvenamieji rūmai pačiame Raudonojo miesto centre - Violetiniu miestu.
Paprastiems žmonėms į Raudonąjį miestą buvo draudžiame įeiti, todėl jis pradėtas vadinti Uždraustuoju miestu. Kuo aukštesnis buvo miestiečio statusas, tuo arčiau Uždraustojo miesto jis galėjo gyventi: aristokratai, aukšto rango pareigūnai, turtingi pirkliai gyvendavo imperatoriaus rūmų didelėse rezidencijas su puoštais stogais, kolonomis, sodais. Pagal legendą aukštai danguje yra paslaptingas purpurinis žvaigždynas, kuriame gyvena dangiškasis valdovas. Dangiškojo Sūnaus rūmai Pekine, arba „Uždraustasis purpurinis miestas” yra tartum šio žvaigždyno atspindys žemėje.
Raudonasis miestas buvo pastatytas XV a. valdant Mingų dinastijai, bet pagrindiniai pastatai, kuriuos galime pamatyti dabar, pastatyti XVIII a. Tai pats žymiausias, didžiausias pasaulyje ir geriausiai išlikęs senovinių rūmų ansamblis. Uždraustajame mieste įkurtas garsiausias ir didžiausias Kinijoje rūmų muziejus „Gugungas“, įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą – jo plotas užima 72 hektarų teritoriją, kuriuos saugo 10 m aukščio siena ir griovys, čia yra tūkstantis kambarių.
Visi imperatorių rūmų ir stogai dengti geltonai lakuotomis čerpėmis – tokią spalvą galėjo naudoti tik valdovas. Devyni dideli kiemai, esantys Uždraustajame mieste, vienas su kitu susisiekia vartais, kurie turi trejas duris: vidurinės skirtos imperatoriui, o šoninės – rūmų dvariškiams pagal rangą. Tradicinė kinietiška architektūra savo pastatų panašumu į palapines primena klajoklinę miesto gyventojų kilmę. Konstrukcija taip pat lyg pritaikyta prireikus greitai išsikelti – mediniai stulpai, nestatomi pamatai.
Uždraustojo miesto komplekse yra milžiniški vartai, daug reprezentacinių, gyvenamųjų bei kitokių patalpų, kurių kiekviena turėjo atskirą funkciją – puošnios didžiulės reprezentacinės erdvės, priėmimų salės, jaukūs sugulovių paviljonai. Aukščiausias (35 m) ir didžiausias (2377 m2) pastatas Gugunge yra Aukščiausios harmonijos salė „Tai He Dian“. Čia Mingų ir Cingų valdovai dalyvaudavo svarbiausiose ceremonijose. Salės centre stovi auksiniais slibinais puoštas lakuotas sostas. Sostas stovi iš abiejų ašies, kuri skiria Pekiną pusiau, pusių. Tiesiai virš jo iš auksinio lakuoto slibino gerklės kabo didžiulis perlas. Priešais Taiche salę stovi saulės laikrodžiai, pavyzdiniai matai, žalvarinės vazos, žalvariniai vėžliai ir gervės, kuriuose buvo deginami smilkalai, simbolizuojantys imperatoriaus ilgaamžiškumą ir jo amžiną galią.
Vakarinėje komplekso dalyje yra šeši simetriškai rytinėje dalyje esantiems rūmams išdėstyti rūmai, kuriuose gyveno imperatorių žmonos ir sugulovės.
Jang Sin Dian salėje, pastatytoje Minų dinastijos laikotarpiu, po 1911 m. revoliucijos paskutinysis Cingų imperatorius Suantungas atsisakė sosto.