Kelionė į KINIJĄ

Drepung vienuolynas nuo XV a. buvo vienas didžiausių ir įtakingiausių Tibete, jame kadaise gyveno virš 10 000 vienuolių. Nors dabar čia gali gyventi tik 700, ši vieta traukia piligrimus ir smalsuolius iš viso pasaulio, ypač kasmetinės Šoton šventės metu. Drepung veinuolynas buvo pastatytas 1416 m. ir naudojamas kaip Dalai Lamų gyvenamieji rūmai iki XVII a., kol nebuvo pastatyti Potalos rūmai. Kadangi iš toli šis kompleksas atrodo lyg baltų ryžių kalva, tibetiečiai jį pradėjo vadinti „Ryžių surinkimo vieta“ (Drepung Gompa). Kultūrinės revoliucijos metu (1966-1977 m.) vienuolynui pasisekė labiau, negu kitiems, ir jis labai nenukentėjo. Bet po 1987 m. demonstracijų už nepriklausomybę, su kuriomis buvo susijęs ir šis vienuolynas, Kinijos vyriausybė atidžiai kontroliuoja veiklą jo viduje. 1987 m. rugsėjį 20 Drepungo vienuolių iškėlė Tibeto vėliavas ir išėjo į Lasos Barkhor kelią. Priešais Tibeto autonominio regiono vyriausybės pastatą jie buvo areštuoti. Dabar žemiau vienuolyno įrengtas Viešosios tvarkos saugumo biuras, kuriam prižiūrėti vienuolyno gyvenimą padeda „kadriniai vienuoliai“. Drepungas neteko pagrindinio įplaukų šaltinio kai 1997 m. mirė charizmatiškasis mokytojas Gen Lamrim, kurio paskaitos sutraukdavo klasuytojų iš viso tibetietiško pasaulio. Todėl jei lankytojai ar piligrimai nori paaukoti vienuolynui, galite tai padaryti vienuolyno virtuvėje.
Labiausiai garbinamas atvaizdas Drepunge yra trečiame pagrindinio pastato aukšte esanti 15 m. aukščio aštuonmečio būsimojo Budos statula Maitreya Buddha, kurią sukūrė karalius Tsongkapa. Lankytojams siūloma švento vandens, kurį reikia priimti sudedant dešinįjį delną virš kairiojo, gurkštelint ir likusijį vandenį išpilant už galvos.
Antrajame aukšte saugomi budistiniai raštai, o pirmajame aukšte – daugybė Budos statulų. Šiaurinėje dalyje esantis stebuklingas veidrodis, tikima, gydo veido ligas.
Keletas kiemelių šalia vienuolynų yra vienuolių susirinkimų ir debatų apie sutras (budistinius raštus) vieta. Debatų laimėtojai gali bandyti išlaikyti egzaminą, kad jiems būtų suteiktas aukštesnis Geši laispnis.
Iki XVII a. budistų vienuolynų taisyklės reikalavo, kad vienuoliai ilgam vasaros mėnesiais pasiliktų vienuolynuose, kad išėję neužmintų ant jokios gyvos dvasios ir išmoktų gyventi sandraugoje vienas su kitu. Kai pagaliau jie galėdavo nusileiti iš kalnų į kaimus, kur paprasti tibetiečiai juos vaišindavo jogurtu, vienuoliai džiaugdavosi savo naująja laisve. Taip rugpjūtį Deprungo vienuolyne pradėta švęsti Šoton šventė. Dabar Šoton šventės metu vienuoliai eina į kalnus, o po kontempliacijų nusileidus iš kalnų juos pasitinka vietinių žmonių šeimos. Šiuo metu į Deprungą atvyksta daug piligrimų ir dalyvauja šventėje, kurios metu vyksta ir Tibeto operos spektakliai.