Kelionė į KINIJĄ

Hongkongas (Siangangas) kartu su Makau yra vienas iš dviejų Kinijos liaudies respublikos specialiųjų administracinių regionų. 1104 km² plote, kurį riboja Perlų upės delta ir Pietų Kinijos jūra, gyvena septyni milijonai žmonių, kurių 95 procentai – etniniai kiniečiai. Honkongas išaugo dėl gilaus natūralaus uosto, dabar tai – viena labiausiai apgyvendintų teritorijų žemėje.

Pavadinimas „Honkongas“ yra kilęs nuo kantonietiškojo pavadinimo, reiškiančio ”kvepiantis uostas”. Iki 1842 m. taip buvo vadinama tik nedidelė salelė, dabar vadinama Mažuoju Honkongu, kuri kadaise buvo viena pirmųjų britų jūreivių ir vietos žvejų kontakto vieta. Gali būti, kad uosto vandenys kvepėjo gaiviau dėl čia įtekančios Perlų upės arba dėl kvapų, sklindančių iš pakrantėje stovinčių gamyklų.

Hongkongas tapo britų imperijos kolonija po Pirmojo opijaus karo (1839–42 m.). Iš pradžių jos teritorija užėmė tik Honkongo salą, išaugusią koloniją buvo okupavusi Japonija, vėl britams ji priklausė iki 1997 m. Šiandieninio Honkongo kultūroje vis dar labai gerai jaučiama, kad esate vietoje, kurioje vakarai susitinka su rytais.

Honkongo politinė sistema yra kitokia, nei didžiosios Kinijos. Konstitucinis dokumentas skelbia, kad Hongkongas visose srityse, išskyrus užsienio politiką ir karo gynybą, turi „aukštą autonomijos laipsnį“. 800 žmonių rinkimų komitetas išrenka Vyriausią Honkongo vadovą, vadovaujantį vyriausybei.

Honkongas yra vienas svarbiausių pasaulio finansinių centrų su kapitalistine paslaugų ekonomika, charakterizuojama mažais mokesčiais ir laisvąja rinkos. Dėl vietos trūkumo statoma labai tankiai, todėl šis miestas – tikra modernios architektūros Meka, dar vadinama vertikaliausiu pasaulio miestu. Dėl mažos erdvės čia labai gerai išvystytas transporto tinklas, kurio viešuoju transportu naudojasi virš 90 procentų gyventojų – tai didžiausias skaičius pasaulyje.