Ciurichas

Priešingai, nei Jūs turbūt manėte, Ciurichas nėra Šveicarijos sostinė – ši garbė atitenka Bernui. Ciuricho daugiametė reputacija – pats švariausias ir tvarkingiausias. Matyt, dėl to daugybę metų iš eilės jis renkamas geriusiu gyventi miestu pasaulyje pagal gyvenimo kokybės standartą. Visgi per paskutinį dešimtmetį miestas tai papsikeitė, išaugo ir pagyvėjo, kad tapo ir neabejotinai įdomia vieta aplankyti – prie šito daug prisidėjo restoranų, naktinio gyvenimo, linksmybių ir kultūrinio gyvenimo sektorių liberalizacija. Margumo, kosmopolitiškumo suteikia vis auganti taptautinė miesto gyventojų bendruomenė, nors turbūt Šveicarijos kultūros sostine visada išliks Ženeva.

Ciurichas yra didžiausias Šveicarijos miestas ir didžiausio Šveicarijoje Ciuricho kantono, kuriame gyvena apie 1,32 mln. daugiausia vokiškai kalbančių gyventojų, centras. 30 % mieste registruotų gyventojų neturi Šveicarijos pilietybės - didžiausią dalį užsieniečių sudaro Vokietijos piliečiai, taip pat daug italų ir serbų, tai papt Šveicarijos piliečių, atvykusių iš kitų kantonų. Be oficialiosios vokiečių kalbos, kuria rašomi skelbimai ir įstatymai, taip pat beveik kiekvienas gali ja kalbėti, yra vietinė šveicarų vokiečių kalba, kurios populairiausias vietinis dialektas vadinamas „Züritüütsch“, be to, dažnai naudojamos italų, ispanų ir prancūzų kalbos.

Apsuptas miškingų kalvų miestas yra išaugęs 408 m. virš jūros lygio aukštyje ant Ciuricho ežero krantų. Miesto širdis, senamiestis, yra išsidėstęs abiejuose Limato (vok. Limmat) upės krantuose. Romos imperijos laikais šioje vietoje buvo pasienio stotis, bet jos dar nebuvo galima vadinti miestu. Ciurichas miestu tapo anksčiau, nei kiti Šveicarijos miestai – jau ankstyvaisiais viduramžiais, o prie Šveicarijos Ciurichas prisijungė 1351 m.

Vienas įsimintiniausių pasaulio istorijos įvykių buvo Ulricho Cvinglio 1519 m. pradėtas reformacinis judėjimas, dėl kurio miestas buvo vadinamas „Roma prie Limato“.

Miestas tapo ekonominiu centru išvysčius tekstilės pramonę XVIII a. 1846 m Ciurichas tapo svarbiu ekonomikos centru, kuriame įkurta daug bankų, draudimo bendrovių, išvystyti finansų ir paslaugų sektoriai. Po karo žlugus pramonei miestui šie sektoriai tapo dar svarbesni.

Iki 1970-ųjų metų miestas labai augo, sparčios statybos pavertė mažą miestelį didmiečiu.

Šveicarijos ekonomikos centre įkurta daug tarptautinių organizacijų būstinių. 90 % dirbančiųjų dirba paslaugų sektoriuje, ypač svarbi bankininkystė, pramonėje dirba tik apie 10 % gyventojų, žemės ūkyje - apie 1 % dirbančiųjų.

Dėl paskutinės minutės pasiūlymų gausos, ne visada juos galime patalpinti savo internetinėje svetainėje. Tad jei neradote Jus dominančio kelionės pasiūlymo ar norite sužinoti kainą, drąsiai kreipkitės į mūsų kelionių vadybininkus, kurie tikrai mielai Jums padės:
86 8294030 - Informacija lietuvių kalba,
86 1326236 - Informacija rusų kalba,