Sarnatas yra tik 12 km nuo Varanasio, čia buvusiame elnių miškelyje, Buda sakė pirmuosius savo pamokslus, čia įsuko „Darmos ratą“. Šioje vietoje pirmą kartą ištryško Budos mokymų šaltinis, todėl tai yra viena švenčiausių Budizmo vietų, viena iš keturių, kurias pats Buda nurodė kaip piligrimystės vietas. Kitos trys vietos yra Lumbini (gimimas), Bod Gaja (nušvitimas) ir Kušinagar (mirtis).
Sarnatas anksčiau buvo vadinamas „Mrigadava“, arba elnių mišku, bei „Isipatana“, kas reiškia vietą, kurioje šventi žmonės nusileido žemėje. Pagal legendą, kai gimė Buda, devai (žemiausios mitologinės būtybės, nuo žodžio reiškiantį „dievas“) nusileido į žemę, kad praneštų apie tai 500 šventųjų vyrų. Šventieji žmonės pakilo į orą ir išnyko, o jų relikvijos nukrito ant žemės.
Dabartinis pavadinimas Sarnatas, iš Saranganath, reiškia „Elnių valdovas“ ir siejamas su kita sena budizmo istorija, kurioje Bodisatva veikia elnio pavidalu, karaliui pasiūlydamas savo gyvybę vietoj elnės, kurią jis norėjo nužudyti tuo taip sujaudindamas valdovą, kad šis liepia čia įkurti parką - elnių šventovę.
Į šią vietą Buda atvyko susitikti su penkiais vyrais, su kuriais anksčiau buvo praktikavęs atsiskyrėlišką gyvenimą. Dabar, sutikę nušvitusį Budą, jie matė tik paprastą vyrą ir piktinosi jo prižiūrėta išvaizda. Jie manė: „jis nusigręžė nuo asketizmo, jis nevertas mūsų pagarbos.“ Kai jie priminė Budai apie jo duotus įžadus, šis atsakė: „Atsiskyrimas tik supainioja sąmonę. Jis veda prie išsekimo ir protinio abejingumo, žmogus nebegali suprasti paprastų gyvenimo dalykų, o dar sunkiau suprasti tiesą, kuri egzistuoja už juslių. Aš atsisakiau ir prabangos, ir asketizmo kraštutinumų. Aš suradau Viduroį kelią". Girdėdami tokius žodžius penki asketai tapo pirmaisiais Budos mokiniais.
Gautama Buda pradėjo mokyti ne tam, kad pradėtų diskusijas, bet dėl atjautos žmonėms ir kad jiems padėtų. Jis aiškino Vidurio kelią, kuriuo einant reikia vengti kraštutinumų, pasakojo apie Keturias tauriąsias tiesas. Keturios tauriosios tiesos yra 1.Tiesa apie kančią: visa būtis yra kančia; 2.Tiesa apie kančios atsiradimą: kančia turi priežastį; 3. Tiesa apie kančios įveikimą: kančią galima įveikti; 4. Tiesa apie kelią vedantį iš kančios: yra kelias vedantis iš kančios. Šis kelias – tai Taurusis aštuoneriopas kelias:
- tobulos pažiūros (teisingas Keturių tauriųjų tiesų ir būties nesavastingumo supratimas);
- tobulas nusiteikimas (arba teisingas ketinimas, teisingas ryžtas);
- tobulas kalbėjimas (susilaikymas nuo melo, šmeižto, apkalbų);
- tobulas elgesys (susilaikimas nuo elgesio besikertančio su šyla);
- tobulas pragyvenimo šaltinis (susilaikymas nuo darbų, kurie kenkia kitoms gyvoms būtybėms);
- tobulos pastangos (priešinimasis viskam, kas kuria nesveiką karmą, ir puoselėjimas to, kas kuria sveiką karmą);
- tobulas budrumas (nuolatinis kūno, jausmų, mąstymo ir minčių objektų budrumas);
- tobulas susitelkimas (sąmonės nesudrumsčia jokie veiksniai).
Sarnato elnių miškelyje vienuolystės tradicija klestėjo daugiau nei 1500 metų. Budizmas čia klestėjo, nes šią tradiciją palaikė valdovai ir turtingi pirkliai iš šalia esančio Varanasio. III a.pr.Kr Ašoka pastatė 15 m aukščio stupą su keturiais liūtais kapitelyje, kuris dabar saugomas archeologijos muziejuje ir yra tapęs dabartinės Indijos respublikos emblema. Stupa yra pastatas, simbolizuojantis nušvitusį protą. Liūtas simbolizuoja Ašokos imperijos valdžią ir Budos karalystę. Dabartinis stupos aukštis yra 31,3 m, o plotis 28,3 m.Apatinė stupos dalis papuošta akmens raižiniais – svastikų ir lotosų eilėmis.
III a. Sarnatas tapo svarbiu menų centru, kuris klestėjo per kitus porą amžių. Didžiausias vienuolynas, paskutinis pastatytas prieš musulmonų atėjimą, yra XII a. Dharma-Čakar-Džina Vihar. 1194 m. musulmonų užkariautojas Kutubudin Aibak sulygino miestą su žeme ir Sarnato griuvėsiai apaugo mišku. Iš buvusių dviejų stupų, puošusių miestą, liko tik VI a. statybos Dhameka, vienas keisčiausių Sarnatos pastatų. Atėjus britams ir pradėjus čia kasinėjimus pulkininkas Kaningemas jos viršuje iškasė tunelį ir rado akmens plokštę su žodžiu „Dhameka“ ir užrašu, kad čia buvo vieta, kurioje Buda sakė savo pirmąjį pamokslą. Gali būti, kad „Dhameka“ yra „Dharma Čakra“ trumpinys, kuris reiškia Dharmos rato sukimą. Taip pat sakoma, kad šioje vietoje lūšnelėse gyveno penki asketai, palikę Gautama Budą Bod Gajoje.Į šią šventą vietą, kurioje pirmą kartą skambėjo Budos žodis, pagarbinti Budos atvyksta daug svarbių asmenų iš budistinių šalių. Tibeto budistai meldžiasi eidami ratu kartodami mantrą „Om mani padme hum“. Tai taip pat simbolizuoja pirmąjį Budos mokymą apie „Dharmos (įstatymo) ratą“, kur ratas simbolizuoja samsarą (pasaulį), amžinąjį egzistencijos ratą, kuris nenutrūksta po kiekvieno gyvenimo dėl neišsenkančių poreikių ir troškimų.
