Kerala yra vieta, kurioje Indija gyvena itin lėtai ir Jūs greitai taip pat išmoksite tuo mėgautis. Šioje žemėje tarp Arabijos jūros ir Vakarinių Gatų kalnų (ghat Marati kalba reiškia „praėjimas“) yra idealus klimatas ir derlinga žemė, todėl tai vienas labiausiai klestinčių Indijos rajonų.
Keralos provincija yra pietvakariniame Indijos pakraštyje. Tai daug žadantis turistinis regionas, traukiantis ilgais pliažais, didžiulėmis plantacijomis ir raminančiais SPA centrais, kurie specializuojasi tradicinės Indijos medicinos ajurvedos praktikoje. Pasaulyje populiarėja ajurveda, Spa atostogos ir kiti malonumai kūnui, todėl čia galima pasirinkti iš daugybės ajurvedinių Spa ir sveikatos centrų. Pasinaudokite palyginti nežinomo regiono, turinčio didžiulį potencialą augti, ramybe ir robinzoniškais atradimais.
Keralos pavadinimas kilęs nuo žodžio „keram“, kuris reiškia kokosinė palmė. Valstijos pavadinimas liko nuo kadaise čia buvusios „Kokosinių palmių karalystės“. Dabar ši valstija yra tankiausiai apgyvendinta visoje Indijoje, kurioje gyvena apie 60% induistų, 20% musulmonų ir 20% krikščionių. Tai viena geriausiai socialiai ir ekonomiškai išsivysčiusių valstijų (mažas gimstamumas, 100% raštingumas). Pietų Keralos žemose kalvose įsikūrusi sostinė Thiruvananthapuram (nuo kolonijinių laikų naudojamas pavadinimas Trivandrum) su pagodos formos namais raudonais stogais ir siauromis gatvelėmis.
Šiam klestinčiam kraštui nepavyko išlikti paslaptyje - nuotykių ieškotojai ir prekeiviai visada rasdavo kelią į čia, todėl keliaudami matysite čia buvusiųjų prieš Jus palikimą - ant geltono smėlio ištiestus dar kiniečių žvejų naudotus tinklus, portugalų statytas tvirtoves, žydų sinagogas, olandų ar Sirijos krikščionių bažnyčias. Žinoma, čia stovi ir nuostabios induistų šventyklos, o kalnų papėdėje – dvarai su išlikusiomis nuo senų laikų prieskonių ir kokosų palmių plantacijomis.
Šiais laikasi vietiniai žmonės vis dar augina kokoso ir kešju riešutus, kavą, arbatą, vertingos medienos miškus – čai auga rausvasis medis, tikmedis, kasami brangakmeniai.
Dėl pakrantės kanalų, pro kuriuos iš Gatų kalnų į vandenyną veržiasi 44 upės, Kerala kartais vadinama „indiškaja Venecija“ . Šiais neišmatuojamais vandens keliais galima po plačių palmių lapų šešėliais nuplaukti iki bet kurio kaimelio, kuriame gyvenama namuose-laivuose. Šiuos laivus, kuriuos galima pavadinti plaukiojančiais viešbučiais su visais patogumais, vietos meistrai stato iš medžio be nei vienos vinies. Šitip plaukiant į provincijos gilumą galima pamatyti dramblius, einančius keliu, gan keistus pastatus su pakeltais stogų kampais ir beždžiones, kurios šeimininkui liepus lipa į palmes mėtyti žemyn kokosų riešutų – už tokį darbą joms sumokama taip pat riešutu, bet prakirstu. Žemuose kalvų šalituose įveistos kavos, kaučiuko, kešju riešutų ir pačių įvairiausių skanumynų plantacijos. Būtent dėl šių gėrybių čia atplaukdavo graikai, romėnai ir kiniečiai. 1498 m. į Kočin uostą įplaukė ir portugalų keliautojo Vasko da Gamos laivas, šitaip pradėjęs apie pusantro šimto metų Europos šalyse trukusią portugališkąją juodųjų pipirų monopoliją. Olandai „pipirų karą“ sugebėjo laimėti tik XVII a., o anglai – tik XVIII a.
