Kelionė į ISPANIJĄ

Ispaniją galima sąlygiškai padalinti į aštuonias gastronomines zonas, kiekvienai jų būdingi tam tikri produktai ir gėrimai.
- Šiaurė: Baskų šalies žuvies patiekalai (žymi menkė „pil pil“ arba biskaiška menkė (merluza a la Vasca), Asturijos fabada (fabada Asturiana), sūriai ir sidras).
- Pirėniška zona: „čili“ (chili) padažas ir kumpis.
- Katalonija: kepsnys „kasuela“ (cazuela) česnakų padažas „alioli“ (Ali Oli), rūkytos dešros „fuet“ (Fuet)
- Valensija: įvairūs ryžių patiekalai, iš kurių labiausiai yra žinoma „paelja“ (Paella).
- Andalusija: nuostabi šalta daržovių sriuba „gaspačo“ (Gaspacho), puikus Uelva (Huelva) provincijos kumpis „chabugo“ (Jabugo).
- Centrinė zona: kepta mėsa (Parillado de carne) ir geriausios Ispanijoje dešros (salchinas, chorizo, mortaza).
- Balearo salos: (majononezo gimtinė).
- Kanarų salos: savita žuvies virtuvė, plačiai naudojami tropiniai vaisiai (bananai, avokadai, papajos) gaminant pagrindinius patiekalus ir desertus.

„Auksinė taisyklė“, skirta miesto svečiams: visada rasite tarpatautinės virtuvės patiekalų, atitinkančių Jūsų skonį, bet jeigu Jus domina tipiška srities gastronomija - ieškokite restoranų, barų, kavinių, kuriuose paprastai lankosi vietiniai gyventojai - čia aukštesnio lygio aptarnavimas, valgiaraštyje rasite didelę patiekalų įvairovę ir viską papildo gana palankios kainos. Nors verta prisiminti, kad „nėra taisyklių be išimčių“. 

Pietų laikas: nuo 14.00 iki 16.00, vakarienė: 19.30 - 23.00 (kartais 24.00). Į valgiaraštyje nurodytas kainas paprastai jau būna įtraukti mokėsčiai ir aptarnavimas, bet Ispanijoje priimta palikti arbatpinigių apie 5-10% nuo užsakymo kainos.
Užsakant ką nors bare reikia turėti omenyje, kad jeigu Jūs sėdite prie baro stovo, užsakymo kaina bus apie 15 % mažesnė, negu sėdint už staliuko.

Išskirtinai ypatingą vietą ne tik ispanų gastronomijoje, bet ir Ispanijos tradicijose užima „ritualas tapas“. Tapas - tai tradiciški įvairūs lengvi užkandžiai, tiekiami bet kuriuo dienos ar nakties metu prie alaus, vyno ir kitų gėrimų. Apie tapaso išradimą sklando įvairių legendų. Viena jų byloja, kad paprotis uždengti (tapar) taurę chereso kumpio gabaliuku, kuris taip pat buvo ir užkandis, atsirado viename Sevilijos bare. Pirma „tapas“ paduodavo nemokamai, vėliau atsirandant įvairiems naujiems užkandžiams - už atskirą mokestį.
Yra ir kita versija, pasak kurios, iš pradžių taureles ir stiklines su vynu bei alumi, kad apsaugotų juos nuo įkyrių musių, uždengdavo mažomis lėkštutėmis, o po to į jas dar pradėjo dėti troškulį keliančius aštrius užkandžius, kad užsakymas pasikartotų... Pamažu „tapas“ tapo neatskiriama ispaniško gyvenimo būdo dalis ir šiandien neįmanoma įsivaizduoti Ispaniją be tradicinio „paseo ir tapeo“ (pasivaikščiojimas po barus ir tapas degustacija). Tipiški „tapas“ - alyvuogės, sūriai, kumpis, rūkytos dešros bei įvairiausios mišrainės.