Kelionė į INDONEZIJĄ

Bene dažniausias žodis bet kuriame vadove po Balį - “Pura”, kuris išvertus iš indoneziečių kalbos reiškia “šventykla”. Didelės ir mažos, paprastos ir turtingai papuoštos, jos padrikai išsidėsčiusios po visą salą, ir keliaudami po Balį, Jūs būtinai išvysite šimtus ”Pura”, be to, dauguma jų - induistų šventovės.

Kiekviename kaimelyje paprastai yra mažiausiai po tris šventyklas. Pats svarbiausias - pura puseh, pašvęstas kaimo įkūrėjams, pasuktas į kalnų pusę. Kaimo centre stovi pura desa, šventykla dvasių, saugančių gyventojus ir padedančių jiems kasdieniuose darbuose. Mirusiųjų šventovė - pura dalem - atsigręžęs į vandenyną, ir šalia jo dažnai būna išsidėsčiusios kapinės. Yra šventyklų, priklausančių giminei, jūros šventovių, padedančių žvejams, žemdirbių šventovių prie ryžių laukų, taip pat įsikūrusių šalia turgų ir padedančių sėkmingai prekiauti, ir daugybė kitų. Galiausia, yra ir šiaip garbinimo vietų - prie senųjų medžių, palei kelius, ir apskritai, beveik visur.

Ypač reikšmingos pura, priklausančios ne atskiram kaimui, o visiems Balio gyventojams, tai “krypčių šventyklos”, kurių saloje yra devynios.
Hierarchiją vainikuoja Pura Besakich, išsidėsčiusi šiaurės rytuose, Pura Emptying -rytuose, Pura Goalowach - pietryčiuose,  Pura Andakasa - pietuose, Pura Uluwata - pietvakariuose, Pura Batukaru - vakaruose, Pura Pucakmangu - šiaurės vakaruose, Pura Batur - šiaurėje ir Pura Pusering Jagat - salos centre. Kai kurios pura atidarytos lankytis  tik religiniu tikslu, kitos svetingai atveria duris ir prieš turistus, jeigu jų apranga ir elgesys nepažeidžia nustatytų taisyklių. Beveik visose didelėse šventyklose prie įėjimo galima išsinuomoti trūkstamas garderobo detales. Tai šalis juosmeniui, paprastai rišamas gana laisvai, ir sarongas - audėklas, dengiantis apnuogintas kojų vietas.

Pura Besakih. Šventykla įsikūrusi ant šiaurės vakarinio Agungo kalno šlaito. Šis kalnas yra šventas ir garbinamas visų Balio salos gyventojų. Pura Besakih - trijų didelių šventyklų (Penataran Agung (Šivos šventovės), Batu Madeg (Višnu šventykla) ir Kiduling Kreteg (Brachmos šventykla)) ir dvidešimties mažesnių šventovių kompleksas. Svarbiausios ceremonijos ir apeigos vyksta Penataran Agung. Kiekvienas tikintis induistas būtinai pasistengs aplankyti šventovę reikšmingomis dienomis, kad atneštų dievams dovanų, įneštų savo indėlį į komplekso restauraciją ir atgautų dvasinę pusiausvyrą ir sielos ramybę. Turistams galima lankytis tik išorinėje komplekso teritorijoje, įeiti į šventyklos vidų draudžiama. Belieka tenkintis vaizdu iš lauko, ir per šventes - spalvinga piligrimų eisena.

Pura Luhur Uluwatu. Šventykla Uluwatu - antra pagal svarbumą Balio saloje. Tai populiari garbinimo vieta, kur kasdien renkasi šimtai maldininkų ir tiek pat smalsių turistų. Šventykla įsikūrusi vaizdingoje vietoje pietvakarinėje salos pakrantėje, ties vandenynu pakibusios olos viršūnėje. Iš čia atsiveriantis vaizdas, ypač per saulėlydį - tiesiog neįtikėtinas reginys. Be to, vakarais, priešais įėjimą esančioje aikštelėje galima pamatyti šokio Kecak pasirodymą. Patekti į šventos vietos vidų pavyksta ne visada. Per ceremonijas įeiti gali tik tikintieji, o kitomis dienomis - visi, kas paiso aprangai ir elgesiui keliamus reikalavimus.

Tanah Lot. Tai žymiausia Balio šventykla. Bet kuriuo atveju, būtent ji dažniausiai vaizduojama atvirukuose ir vadovų aplankuose. Ji įsikūrusi pietvakarinėje salos pakrantėje, ant akmenuoto kalnagūbrio, kuris per potvynį virsta maža sala. Tam laikui religinės ceremonijos keliamos į “didžiąją žemę”, o per atoslūgį vėl grįžtama į šventyklą.  Legenda apie Tanah Lot įkūrimą nukelia šį įvykį į Viduramžių Balio istoriją ir jį sieja su įtakingo šventiko Dang Hyang Niratha vardu. 1489 metais jis apsigyveno čia, kad saugotų ir stiprintų induistų tikėjimą. Iš viso Balio žmonės atvyksta čia tam, kad atneštų auką didžiajam Mokytojui, pasiekusiam nirvaną, ir pasimelstų aukščiausiajai dievybei Ida Hyang Widi už sielos ir kūno gerovę.

Pura Taman Ayun. Būdingiausia architektūros ypatybė, pagal kurią galima lengvai pažinti Taman Ayun - tai daugybė pagodų, kylančių virš vidinio kiemo. Jos įkūnija šventąjį Mahameru kalną - pasaulio ašį, esančią Visatos centre. Pasak padavimų, šis auksinis kalnas yra Aukščiausiojo dievo ir mirusių sielų prieglobstis. Jų ramybę saugo didžiulis milžinas Dwarapala, užtveriantis įėjimą į šventovę. Įeiti vidun gali tik tikintieji, turistams belieka tenkintis vaizdu iš išorės.

Pura Ulun Danu. Jau tris šimtmečius ši šventykla puikuojasi ant Beratan ežero kranto, esančio salos šiaurėje. Pasak padavimo, ją pastatė kalviai - ginklakaliai, gyvenę prie krantų. Šventykla skirta gyvybę teikiančiam ežero vandeniui, maitinančiam žmones, gyvūnus ir augalus. Beratan globėja - deivė Dewi Danu - dovanoja  besimelžiantiems turtą ir klestėjimą. Turistai taip pat norėtų jo įgyti, bet jie ateina čia ne tam, kad kreiptųsi į Dewi Danu. Juos traukia nepakartojama panorama: lygus it veidrodis ežero paviršius, masyvaus, visada rūko apgaupto Catur kalno siluetas ir stebuklingi sodai ant Beratan krantų.

Goa Lawah. Rytinėje salos pakrantėje, tarp Kusamba ir Padang Bai, įsikūrusi viena niūriausių ir paslaptingiausių Balio šventovių. Ji vadinasi Goa Lawah, t.y. išvertus - “šikšnosparnių ola”. Šimtai šių kraupokų sutvėrimų, beje, garbinamų Balyje kaip šventus, taikiai kabo ant olos sienų, į kurią įėjimas prasivėręs už sakralinio Goa Lawah komplekso. Ši vieta buvo ir yra labai svarbi religiniu požiūriu salos gyventojams, kadangi čia įsikūrusi Sad Kahyangan, viena iš viešųjų Balio salos šventyklų, skirta Brachmai.

Budistų šventykla Brahmavihara Arama. Balio salos šiaurės vakaruose Banjar miestelyje galima aplankyti budistų vienuolyną  Brahma Arama Vihara. Pastatų komplekse išlaikytas tradicinis budistinis stilius - oranžiniai stogai, spalvinga pastatų apdaila ir auksinės Budos statulos, bet kolorito teikia balietiška raižyba, puošianti sienas. Specialių meditacijos klasių čia nebūna, bet jeigu kas moka, gali užsiimti šiuo dalyku pats - įėjimas atviras visiems.