Kelionė į GRAIKIJĄ

Jeigu iš daugybės Graikijos įžymybių tektų išrinkti pačius įspūdingiausius, be abejo, vienas pirmiausių būtų Santorinas.

Toks nuostabiai laukinis, nežemiškas salos grožis, sukūrtas ugnikalniu, liepsnuojančiu įlankos vidury, lyg juoda pabaisa, panardinusi į jūrą savo kūno dalį. O aplink ugnikalnį - lyg pusmėnulis išsilenkusios, į bangas panardintos salos likučiai. Didžiulė spalvinga uola. Juoda, raudona, pilka, ruda. Aukštai viršuje, ant paties salos krašto, viešpatauja tyla ir ramybė, ramiai susigyvendamos su laukiniais ir nežemiškais dalykais, ir baltas vainikas, kurį sudaro namai, arkos, terasos ir kupolinės cerkvės. Tai – Fira, Firostefani, Imerovigli ir toliau – Ija, o priešais – salelė, esanti didžiosios išnykusios salos likutis – Ferasija. Čia labai juntamas žmogaus buvimas, žmogaus, kuris sutramdė pabaisą, atsikėlė čionai, drąsiai, su iššūkiu apsigyveno viršūnėje. Kas jį atvedė čia, prie paties bedugnės krašto? Panieka, pavojui, žavėjimasis įspūdingais vaizdais arba atsiveriantys iš čia kvapą gniaužiantys reginiai?  

Atsakyti į šį klausimą nelengva. Vadinasi, toks yra žymus Santorinas. Be abėjo, kelionė į šią salą visam laikui liks Jūsų atmintyje. Jūs maloniai pasivaikščiosite po vaizdingas siauras Firos gatveles. Po to autmobiliu aplankysite tarp raudonų uolų išsidėsčiusią Iją, leisitės kateriu prie ugnikalnio, o vakare pailsėsite, pramogaudami, kaip tik panorėsite. Aplankysite senovinę Firą ir nuo pelenų išlaisvintą Minojos miestą, esantį ant Akrotoro. O jeigu dar turėsite laiko, galėsite nusileisti prie juodo žvirgždo paplūdimio – į Kamarį arba į Perisą, kad išsimaudytumėte skaidriame jūros vandenyje. Arba pabandykite leistis nedidele povandenine valtimi į pačias miegančio ugnikalnio žiotis...