Armenijoje iš senųjų ugnikalnių išsiliedavo ugninė lava. Ji atvėsdavo ir virsdavo gražiu pusbrangiu akmeniu - obsidianu. Pasak senovės padavimo, obsidianas buvo sukurtas šėtono - požeminio pasaulio valdovo. Todėl Armėnijos kalnų, kur yra daug obsidiano, gyventojai vadino jį „šėtono akmeniu“. Tada tikėjo, kad šis akmuo padaro žmogų šėtono vergu. Ir kad to nenutiktų, žmonės, radę šį akmenį būtinai jį suadaužydavo...
Kodėl taip blogai elgėsi su obsidianu? Galbūt todėl, kad jis būna juodos, gėlos, spalvos. Arba todėl, kad dažnai akmens kraštai būna aštrūs tartum ašmenys. Ir jeigu jį neatsargiai paimsi į rankas, gali susižeisti. Kartais žmogus net nejaučia skausmo ir tik pamatęs pasirodžiusius kraujo lašus suvokia susižeidęs. Pirmieji obsidianą naudojo pirmykščiai žmonės. Jie gamindavo iš jų peilio pavidalo plokštes, įrankius grandyti, kirvius, antgalius strėlėms ir pykoms. Po to išmoko gaminti karolius, amuletus, veidrodžius. Kalbama, kad Romos imperatorius Augustas padovanojo Romoje esančiai Taikos deivės šventyklai 4 dramblių statulėlės, padarytus iš obsidiano. Tai buvo brangi dovana, nes romėnai įvertino obsidianą lygų auksui. Į Romą jį tada atveždavo iš toli, iš Etiopijos. O pirmą papuošalą iš jo, pasak padavimo, padarė žmogus vardu Obsianas. Taip ir pradėjo akmenį vadinti „obsidianu“.
Obsidianas būna ne tik juodas. Pasitaiko taip pat bespalvių, kaip stiklas, rudų, žalių, melsvų, raudonų. Obsidiane dažnai matyti juodas dėmes, panašias į samanas, plaukelius, šakas. Jie kartais panašūs į įdomius paveiksliukus, tartum kažkieno nupieštus. Tačiau gražiausi tas obsidianas, kuris žvilga auksu arba sidabru - irizuojantis.
Beveik prieš šimtą metų iš tokio obsidiano firmoje „Faberžė“ buvo gaminamos nedidelės ruonių, pingvinų statulėlės. Jas sukant saulės šviesoje ima atrodyti, kad blizga ne akmuo, o šlapias gyvūno kailis. O patys „gyvūnėliai“ pasidaro tartum judantys ir gražesni...
Dabar iš obsidiano gaminami ne tik statulėlės, bet ir įvairūs papuošalai, vazos, rutuliai ir kiti gražūs daiktai. Sidabraspalvis obsidianas, iš kurio pagamintos taurės, taurelės, pialos, daro jas tartum padengtas stebuklingu šerkšnu nuo šalto gėrimo. Aukštos griežtos žvakidės, išnirusios iš klasikinių viduramžių, tartum skirti saugoti jūsų nuošalumo arba vakarienės prie žvakių paslaptį. Dirbinys iš obsidiano nevalingai primins apie senovės ugnikalnius, padovanojusius žmonėms šį nuostabų akmenį.
